1. Matthew Fuller: In the Middle of Growth / Zooetics proposes the problematic of how humans may more effectively collaborate with other forms of life on the planet. This in turn raises two questions, of how our notion of the human changes due to such relations, and how to recognise and work within ecologies as a mutual field of co-composition, opening up questions about intent, aesthetics, design-process and art. To make such a move is also to navigate accounts of nature, and of relations between kinds of knowledge. This lecture will draw upon botany and the notion of the ethico-aesthetic proposed by Félix Guattari to discuss the way in which patterns and mechanisms of plant growth may offer a particular set of examples and capacities to guide and query experimental thinking and action in such collaboration.

    Matthew Fuller is Professor of Cultural Studies and Director of the Centre for Cultural Studies, Goldsmiths, University of London.

    """""""

    Matthew Fuller: Vidury augimo / Zooetika nagrineja žmonių bendradarbiavimo su kitomis gyvybės formomis problematiką. Toks bendradarbiavimas kelia du klausimus: kaip jis keičia paties žmogaus sampratą ir kaip atpažinti bei dirbti šiame kontekste kaip lygiaverčiame bendro kūrimo lauke. Tai savo ruožtu atveria erdves pokalbiui apie tikslus, estetiką, dizaino procesus ir meną. Judėti link šių erdvių reiškia susidurti su gamtos reikšme ir santykiais tarp įvairių pažinimorūšių. Matthew Fuller, pasitelkęs botaniką ir etiko-estetikos sąvoką, pasiūlytą filosofo Felixo Guattari, aptars augalų augimo mechanizmus ir modelius, suteikiančius mums galimybę kelti klausimus bei formuoti eksperimentinį tarprūšinio bendradarbiavimo mąstymą.

    Matthew Fuller yra kultūros studijų profesorius ir Kultūros studijų centro Goldsmiths, Londono universitete diretorius.

    # vimeo.com/142853462 Uploaded 102 Plays 0 Comments
  2. Dimitris Papadopoulos: Political Posthumanism / What is politics when it is decentred into other forms of life and movements of matter? In more than human worlds politics becomes a form of dispersed experimentation and making comes to permeate political organising. Social movements reveal themselves as more than social, operating through distributed invention power, ecological transversality, compositional practice, a complex traffic between instituted and community technoscience, the involution of human, animal and inorganic actors, the centrality of craft and experimental labour, the topological stacking of materials and processes. Politics qua making changes knowledge practices by recomposing the materiality of everyday life: forking worlds into other ontologies. Alter-ontology is before the event of politics; it is politics engrained into cells, tissue, space, things, plants and animals.

    Dimitris Papadopoulos is a Reader in Sociology and Organisation at the School of Management, University of Leicester.

    """""

    Dimitris Papadopoulos: Politinis posthumanizmas / Kokia būtų politika, išcentruota per kitas gyvybės formas ir dinamišką materiją? Pasaulyje, kuris yra ne vien žmogiškosios kilmės, politika tampa plačiai išsklidusio eksperimentavimo forma, o „darymas“persmelkia ir politines sandaras. Visuomeniniai judėjimai – ne vien tik visuomeniški; jie veikia pasitelkdami išradingumo galią, ekologines sankirtas, kompozicines praktikas, sudėtingus mainus tarp institucinių ir bendruomeninių technomokslų. Šie judėjimai kartu įpainioja tiek žmones, tiek gyvūnus ar neorganinius agentus. Jie iškelia į pirmą planą amatą ir eksperimentuojančią darbo jėgą; o medžiagas ir procesus sugrupuoja topologiškai. Politika kaip „darymas“ keičia įprastinius pažinimo būdus pertvarkydama kasdienybės materialumą: įterpdama naujus pasaulius į esamas ontologijas. Alter-ontologija esti dar prieš politinį įvykį; tai – politika, jau įrašyta ląstelėse, audiniuose, erdvėje, daiktuose, augaluose bei gyvūnuose.

    Dimitris Papadopoulos dėsto sociologiją ir organizaciją Lesterio universiteto Vadybos mokykloje Jungtinėje Karalystėje.

    # vimeo.com/142853463 Uploaded 107 Plays 0 Comments
  3. Keller Easterling: Knowing How / We are very good at “knowing that”—pointing to things and calling their name. In our most primitive moments we even regard this cumulative identification as a primary form of knowledge. “Knowing how” redoubles that knowledge. It is the ability to detect the unfolding interplay between things as an information system. We are accustomed to the abstractions of information systems—languages, DNA or codes for digital devices. But we are less attuned to the ways in which information resides in the lumpy, heavy objects of our world—not only living beings but everything from the smallest object to buildings and cities. We are more aware of their name than the repertoire they enact. It is harder to unfocus eyes and see not only the object but the matrix of activities in which the object is suspended. It is harder to see the ways in which objects are computing, exchanging and generating information. Using a series of simple examples, “Knowing How”rehearses the ability to read this matrix as an infinitive rather than nominative expression.

    Keller Easterling is an architect, writer and professor at Yale.

    Keller Easterling: Žinoti kaip / Mums gerai sekasi „žinoti, kas tai“ – nurodyti daiktus ir juos pavadinti. Kartais primityviai laikome tokį kaupiamąjį pažinimą pirmine žinojimo forma. „Žinoti, kaip“ išplečia šią patirtį. Tai gebėjimas suprasti objektų ryšius kaip informacinę sistemą. Esame pratę prie informacinių sistemų, tokių kaip kalba, DNR ar programavimo kodas, abstraktumo. Tačiau mums žymiai sunkiau sekasi suprasti, kaip informacija kaupiama kompleksiškuose objektuose – nuo mažiausių daiktų iki pastatų ar miestų. Daug greičiau galime įvardyti, kaip jie vadinasi, nei kokį veiksmų repertuarą jie atlieka. Kartais sudėtinga sutelkti žvilgsnį ne į patį objektą, o į jo veikimo būdų matricą – į tai, kaip jis skaičiuoja, keičiasi ir generuoja informaciją. Paskaitoje, pasitelkdama nesudėtingus pavyzdžius, Keller Easterling atskleis galimybes suvokti šią matricą kaip bendraties, o ne įvardijamąją išraišką.

    Keller Easterling – architektė, rašytoja, Jeilio universiteto profesorė.

    # vimeo.com/142854803 Uploaded 213 Plays 1 Comment
  4. Skylar Tibbits: Self-Assembly & Programmable Materials

    There is a disciplinary convergence upon us, one that spans from the nano-scale to the human-scale. We are now able to program nearly every material from bits to DNA, proteins, proto-cells, smart materials, even products and infrastructure. There is a growing demand to translate these capabilities into solutions for large-scale applications rather than purely small-scale technologies. The Self-Assembly Lab aims towards the built-environment, from manufacturing, construction, infrastructure and products to develop more adaptive and highly resilient systems. They have demonstrated that self-assembly is scale-independent and have produced prototypes transforming from 1D, 2D to 3D and even 4D Printing aimed at inventing a future of programmable built environments.

    Skylar Tibbits is a Research Scientist in MIT’s Department of Architecture, teaching graduate and undergraduate design studios and co-teaching ‘How to Make (Almost) Anything’, a seminar at MIT’s Media Lab. He was recently awarded a 2013 Architectural League Prize, The Next Idea Award at Ars Electronica 2013, the Visionary Innovation Award at the Manufacturing Leadership Summit, a 2012 TED Senior Fellowship and was named a Revolutionary Mind in SEED Magazine’s 2008 Design Issue. MIT’s Self-Assembly Lab, directed by Skylar Tibbits, focuses on self-assembly and programmable material technologies for novel manufacturing, products and construction processes. He is the founder and principal of a multidisciplinary design practice, SJET LLC.

    Previously he worked at design offices including Zaha Hadid Architects, Asymptote Architecture and Point b Design. He designed and built large-scale installations at galleries around the world, has been published extensively in, for examples, the New York Times, Wired, Nature, Fast Company. He has a Professional Degree in Architecture and minor in experimental computation from Philadelphia University. Continuing his education at MIT, he received a Masters of Science in Design Computation and a Masters of Science in Computer Science under the guidance of Patrick Winston, Terry Knight, Erik Demaine and Neil Gershenfeld.

    Skylaras Tibbitsas: „Medžiagų saviorganizacija ir programuojamosios technologijos“

    Jau galime programuoti bemaž viską: bitus, DNR, baltymus, išmaniąsias medžiagas, net produktus ir infrastruktūrą. Didėja poreikis perkelti šiuos gebėjimus iš laboratorijų į didesnio masto projektus. Laboratorijos „Self-Assembly Lab“ siekis – kurti itin lanksčias ir atsparias sistemas, kurias galima taikyti gamyboje, statyboje, infrastruktūroje, gaminiuose. Įsipavidalinančių objektų atgaminimas nepriklauso nuo projekto masto. Laboratorijoje sukurtus 1D ar 2D prototipus galima spausdinti 3D ir net 4D spausdintuvais.

    Skylar Tibbits (MIT Architektūros fakultetas, JAV) – apdovanotas mokslininkas ir dizaineris, užsiimantis eksperimentiniu medžiagų dizainu. Laboratorijos „Self-Assembly Lab“ įkūrėjas ir direktorius. Šiuo metu dirba prie programuojamųjų medžiagų technologijų ir gamybos bei statybos procesų inovacijų MIT Architektūros ir planavimo mokykloje. 2014 m. pelnė WIRED Inauguracinį apdovanojimą, 2013 m. – Architektūros lygos prizą, Ateities idėjos prizą festivalyje Ars Electronica ir Vizionieriškos inovacijos apdovanojimą. 2012 m. tapo TED vyresniuoju mokslo darbuotoju.

    # vimeo.com/143228838 Uploaded 84 Plays 0 Comments
  5. Caleb Harper: Future of Urban Food Research: CityFARM

    The world is currently one generation away from global food insecurity. By 2030, 9 billion people will populate the globe and 6 out of every 10 people will live in cities. Subsequently, the future of global food production will mandate a paradigm shift away from inefficient, environmentally detrimental practices to more resource efficient, environmentally sound, urban food growing solutions. Thus, CityFARM.
    CityFARM is a commercially scaled food production system which can efficiently produce high quantities of quality fruits and vegetables in urban areas. It uses highly innovative aeroponic growing technologies and integrates them into the urban environment; simultaneously the CityFARM methodology eliminates chemical pesticides and reduces water consumption by 98%. Significantly, by deemphasizing distant location/soil based growing, environmental contamination will be reduced, water supplies will be preserved, and ground water can be protected from contamination. Long haul fuel costs and carbon emissions will be reduced, food waste due to transport will diminish, and supply will be less susceptible to weather and seasonal instability.

    The metrics of CityFARM are advantageous and highly productive. A 1200 sq ft area of CityFARM yield is equal to the yield of 1 acre of arable land. When CityFARM is integrated into an urban residential development, a thin band of façade (6ft x 60ft x 20 stories) is capable of feeding 80,000 people annually. It can generate $2-3.5M in gross sales, reduce urban food costs, increase accessibility to quality food, and create new urban jobs.

    Caleb Harper is the founder of the CityFARM research group within the City Science Initiative at the MIT Media Lab. He leads the anti-disciplinary group of engineers, architects, urban planners, economists and plant scientists in the exploration and development of high performance urban agricultural systems. His current work is focused in the areas of building integrated and control environment agriculture, actuated sensing, control automation and data-driven resource and energy optimization. Caleb has recently launched the OpenAG network and with strategic partners in the food industry, government and academia to develop the world’s first open source “AG Tech” research collective for the creation of the global agricultural data commons. In addition to his role at MIT, Caleb is a consultant to multiple international development agencies on high-density low-income urban housing projects and has worked professionally on development projects in the high tech space including data centers, healthcare and fab facilities.

    Calebas Harperis: „Miesto maisto ateitis: CityFARM“

    2030 m. pasaulyje gyvens 9 milijardai žmonių, 6 iš 10 – miestuose. „CityFARM“ – tai itin pajėgi maisto gamybos sistema, leidžianti aprūpinti urbanizuotas vietoves dideliu kokybiškų vaisių ir daržovių kiekiu. Į miesto aplinką integruotos novatoriškos aeroponinės auginimo technologijos leidžia išvengti cheminių pesticidų ir sutaupyti 98 % vandens, palyginti su tradiciniais būdais. 120 kvadratinių metrų „CityFARM“ atstoja pusę hektaro ariamos žemės, o siauras šiltnamis (1,8 m x 18 m x 20 aukštų) per metus gali išmaitinti 80 tūkstančių žmonių. „CityFARM“ įdiegtais sprendimais iš pagrindų keičiami maisto gamybos ir platinimo infrastruktūros mieste būdai ir sampratos.

    Caleb Harper (MIT Medijų laboratorija, JAV) yra maisto pramonės vizionierius, aukštųjų technologijų žinovas ir Masačusetso technologijos instituto Medijų laboratorijos tyrimų grupės „CityFARM“ įkūrėjas. Jo vadovaujami inžinieriai, architektai, miesto planuotojai, ekonomistai ir botanikai kuria didelio našumo miesto žemės ūkio sistemas. Jo naujausia iniciatyva – drauge su strateginiais partneriais (maisto pramonės įmonėmis, valdžios institucijomis ir universitetais) įgyvendinamas kolektyvinis tyrimų projektas, kuriuo siekiama sukurti pasaulio žemės ūkio paveldo atvirojo kodo duomenyną.

    # vimeo.com/143228837 Uploaded 59 Plays 0 Comments

Zooetics lectures

Zooetics Plus

Browse This Channel

Shout Box

Heads up: the shoutbox will be retiring soon. It’s tired of working, and can’t wait to relax. You can still send a message to the channel owner, though!

Channels are a simple, beautiful way to showcase and watch videos. Browse more Channels.